Apie tai, su kokiais iššūkiais žiemą susiduria mūsų oda ir kaip ją prižiūrėti atsižvelgiant į sezono ypatumus, pataria klinikos „Primum Estetica“ gydytoja dermatovenerologė Agnė Bartkevičiūtė.
Kaip šaltas oras veikia mūsų odą ir kas su ja vyksta nukritus temperatūrai lauke
Žiemos periodu atsirandančių ir turinčių įtakos mūsų odos būklei veiksnių šaltinis yra aplinka. Šąlant orams, esant oro drėgmės svyravimams nuo sauso iki drėgno, atšiauraus oro epizodų, prisidėjus šaltam, žvarbiam vėjui, taip pat esant temperatūrų pokyčiams grįžus į šiltus namus, kur dažniausiai yra sausas oras, vystosi odos pokyčiai.
Dažniausiai pradeda sausėti, pleiskanoti galūnių oda, skilinėti lūpos, paūmėti tam tikros sezoniškumu pasižyminčios odos ligos, tokios kaip žvynelinė ar atopinis dermatitas.
Šaltis keičia keratinocitų – odos paviršinių ląstelių – ir juos jungiančių jungčių struktūrą, dėl ko silpnėja jų sukibimas ir silpnėja odos barjerinė funkcija – oda prasčiau sulaiko drėgmę.
Sutrikus barjerinei odos funkcijai, odos būklei didesnės įtakos turi įvairūs mikroorganizmai, didėja infekcinių odos ligų rizika, oda tampa imlesnė įvairiems iritantams arba dirginančioms medžiagoms, galiausiai tampa mažiau atspari patekus į šilto, sauso oro patalpas, dėl ko netenkama daugiau drėgmės.
Orui atšalus daugiau nei dešimt laipsnių, sutrinka odoje esančių riebalinių liaukų veikla, lipidinių medžiagų išskyrimas, kurios esant nesutrikusiai barjerinei funkcijai padengia odos paviršių ir suteikia jai apsauginį sluoksnį,
Kaip paveikia mūsų odą saulės spindulių trūkumas tamsiuoju metų laikotarpiu
Tikrai taip, įtakos turi ir saulės spinduliuotės nebuvimas. Ultravioletiniai spinduliai turi teigiamos įtakos tam tikroms uždegiminėms odos ligoms – jie slopina minėtų keratinocitų proliferaciją ir kitus šių ligų grupės patogenezės veiksnius, todėl šaltuoju laikotarpiu sumažėjus saulės spinduliuotei paūmėja minėtos odos ligos.
Pacientams taikomas kombinuotas gydymas, kurio vienas iš komponentų yra fototerapija – ultravioletinių spindulių ar matomos šviesos panaudojimas gydymo tikslais.
Svarbu nepamiršti, kad saulės spinduliuotė yra platus spektras bangų, kurias žiemą atspindi sniegas, ypač leidžiant laiką kalnuose, kur jo matoma labai daug, dirvožemis, vanduo, todėl svarbu turėti omenyje, jog gauname dvigubai daugiau apšvitos, kuri gali turėti ir neigiamos įtakos – lemti nudegimus, fototoksines reakcijas, niežėjimą ar lėtines problemas – odos senėjimą, pigmentacijos pokyčius ar onkologinių darinių atsiradimą.
Kremų su SPF faktoriumi, didesniu nei 50+, tepimas yra svarbi odos priežiūros komponentė visus metus.
Kokios odos ligos paūmėja šaltuoju metų periodu
Sutrikus odos apsauginei funkcijai, šaltuoju metų periodu dažniausiai išsivysto nemaža dalis varginančių odos problemų – sausėja kūno oda, dažniausiai sričių, kuriomis kontaktuojame su galimai dirginančiomis medžiagomis, paūmėja plaštakų egzema, sausos odos dermatitas su dažniausiai galūnių odos pažeidimu, seborėjinis dermatitas su varginančiu galvos plaukuotosios dalies pleiskanojimu ir veido odos bėrimais, skilinėja lūpų oda, paūmėja veido ir kūno uždegiminės odos ligos – dažniausiai žvynelinė, atopinis dermatitas, aknė.
Staigūs temperatūrų pokyčiai, šaltis, žvarbus vėjas, padidėjęs drėgmės lygis skatina ir odos paviršinių kraujagyslių plėtimąsi bei traukimąsi, drėgmės atidavimą į aplinką, todėl gali išprovokuoti ir dar vieną iš veido uždegiminių ligų – rožinę.
Kaip žiemą prižiūrėti rankas
Dar kartą pakartosiu dažnai žiniasklaidoje dermatovenerologų duodamą patarimą – norint sustiprinti apsauginę arba barjerinę odos funkciją, svarbu ją išoriškai drėkinti naudojant pagalbines medžiagas, vadinamuosius emolientus arba hipoalerginius kremus, losjonus ar tepalus, kurių sudėtyje nėra kvapiųjų ir gydomųjų medžiagų.
Užtepti ant odos emolientai sudaro riebalinį barjerą ir tokiu būdu apsaugo odą nuo vandens netekimo bei išsausėjimo. Viena iš sudedamųjų emolientų dalių yra humektantai, arba drėkikliai, kurie prasiskverbia į viršutinį epidermio sluoksnį ir sulaiko, taip pat pritraukia iš giliųjų odos sluoksnių vandenį.
Taip pat svarbu vengti rankas dirginančių medžiagų, ne per dažnai jas plauti. Reikėtų rinktis hipoalerginius muilus ir ploviklius, sudėtyje neturinčius kvapiųjų medžiagų, plauti rankas drungnu vandeniu, švelniai jas nusausinti, po kiekvieno plovimo kelis kartus dieną ir prieš miegą patepti drėkinamuoju kremu.
Prieš einant į lauką svarbu odą tam paruošti – sutepti barjerą kuriančiu kremu ir užsidėti pirštines dar neišėjus į lauką. Žiemą rankų kremą svarbu rinktis kuo riebesnį, lipidiniu pagrindu. Jeigu oda sustorėjusi, rekomenduojama rinktis kremus su šlapalu, jeigu pastebima įtrūkimų – su pantenoliu, cinku.
Dažnai rankų arba plaštakų egzemos simptomus, kaip paraudimas, patinimas, pleiskanojimas, galimi įtrūkimai, šlapiuojantys bėrimai, provokuoja profesiniai veiksniai, pavyzdžiui, ilgalaikis pirštinių mūvėjimas. Todėl jas reikėtų rinktis vinilines, neturinčias latekso, ir stengtis kuo trumpiau mūvėti arba po jomis užsidėti medvilnines, kurios nedirgins odos. Jeigu jau matote, kad plaštakų srityje atsiranda bėrimų, kurie plečiasi, niežti, kreipkitės į gydytoją konsultacijos. Jis, įvertinęs būklę, paskirs priešuždegiminius lokaliai tepamus vaistus pažeistoms vietoms arba pasiūlys fototerapiją.
Kokius rankų kremus naudoti žiemą
Taip, svarbu, todėl pasirenkamas priemones išskirkime į dvi dalis.
Žiemą einant į lauką rekomenduojama rinktis kremą ar tepalą, kurių sudėtyje yra kuo daugiau lipidų ir kurių pagrindas yra vanduo aliejuje su kuo mažiau drėkiklio ir tirštos konsistencijos.
Esant patalpose, odos sausumui sumažinti reikėtų rinktis daugiau drėkinančio faktoriaus turinčią priemonę.
Svarbu suprasti, kad užtepus priemonę, kurios sudėtyje yra didesnis kiekis vandens, atsidūrus šaltyje išauga galimybė pritraukti drėgmės iš aplinkos ir oda gali nušalti.
Visos priemonės savybės yra nurodytos etiketėse ir aprašymuose, todėl būkite atidūs ir pasirūpinkite savo rankų oda. Žiemą rekomenduoju rinktis plaštakoms skirtus hipoalerginius dermatokosmetinius kremus ar tepalus, sudėtyje turinčius neleidžiančių vandeniui išgaruoti ir apsaugančių odą medžiagų – glicerino, lanolino, vazelino, šlapalo.
Ką reiktų keisti veido odos priežiūroje atšalus orams
Šaltuoju metų sezonu reikėtų rinktis riebesnius, lipidais praturtintus, maitinančius kremus.
Jeigu planuojate leisti laiką lauke, prieš pusvalandį iki išeidami į lauką patepkite veidą vazelino pagrindo tepalu arba kremu nuo šalčio („cold“), kurių galite įsigyti vaistinėse – taip oda bus apsaugota nuo vėjo, drėgmės, šalčio poveikio. „Cold“ kremas nesusigeria, sukuria apsauginę plėvelę, jo sudėtyje yra vandens ir lipidų, tinka vaikams ir suaugusiesiems, be kvapiųjų medžiagų, maitinamasis, paprastai tinka visiems odos tipams.
Moterys gali naudoti makiažo pagrindo priemones, turinčias apsaugą nuo šalčio ir SPF. Svarbu, kad kremai turėtų ne mažesnį kaip 30 SPF.
Kalbant apie veido odos priežiūrą šaltuoju sezonu, svarbu nepamiršti ir jautrios, neturinčios riebalų liaukų lūpų srities. Svarbu rinktis lūpoms skirtą balzamą, turintį vazelino, SPF, emolientų ir drėkiklių, rinktis priemones be mentolio, kamparo, eukalipto. Lūpas balzamu tepti kuo dažniau – išsivalius dantis, atsigėrus, pavalgius, prieš einant į lauką – ir stengtis kuo mažiau jas laižyti.
Kokių veido priežiūros priemonių reiktų vengti žiemą
Reikėtų vengti priemonių, kurių sudėtyje yra alkoholio, dėl jo savybės nuvalyti apsauginį sluoksnį pašalinant lipidus, skatinti vandens netekimą ir taip spartinti odos sausumą.
Nerekomenduojama prieš einant į lauką tepti serumų, losjonų ar priemonių gelio pagrindu dėl galimo išorinės drėgmės pritraukimo ir odos nušalimo galimybės.
Vyrams reikėtų vengti greitai išeiti į lauką panaudojus losjoną po skutimosi, nes jo sudėtyje yra alkoholio.
Kaip kovoti su veido raudoniu žiemą
Dėl genetinio polinkio turint trapią, jautrią odą, iš prigimties silpną kapiliarų tinklą, odai senstant, mažėjant kolageno, elastinių skaidulų kiekiui ar esant periferinės kraujotakos sutrikimams, svarbu prevenciškai teikti pagalbą savo odai. Reikėtų vengti ir tam tikrų kapiliarų išsiplėtimą skatinančių aplinkos rizikos veiksnių: veido odos nudegimo ar ilgo buvimo saulėje, šaltyje, pučiant žvarbiam vėjui, ilgo buvimo šaltame, drėgname klimate.
Žiemą priemonėse, skirtose raustančiai, jautriai odai, be raminamųjų medžiagų, turi būti ir lipidų. Reikėtų daugiau priemonės tepti ant jautrių, dažniausiai raudonio pažeidžiamų vietų: skruostų, nosies, kaktos centre, smakro srityje.
Svarbu paminėti, kad kremas su SPF yra labai svarbi jautrios, raustančios veido odos priežiūros priemonė net ir žiemą.
Kaip ir minėjau, svarbu vengti alkoholio turinčių priemonių dėl jo savybės nuvalyti lipidinį barjerą.
Kokie pokyčiai reikalingi kūno odos priežiūroje žiemą
Vystant temą apie kūno odos priežiūrą žiemą, svarbu pabrėžti ir prausimosi įpročius – praustis drungnu vandeniu nuo penkių iki dešimties minučių, vengti karšto vandens ir mirkimo jame.
Svarbu naudoti hipoalergines, nesausinančias odos prausimosi priemones, galima kreminius, bemuilius kūno prausiklius.
Trumpai nusimaudžius po dušu, kol oda dar drėgna, rekomenduojama ją patepti daugiau drėkinančio faktoriaus, pavyzdžiui, šlapalo, turinčiu emolientu. Tai yra vadinamoji trijų minučių taisyklė, kad nusiprausę sulaikytume odos drėgmę.
Svarbu rūpintis savo veido ir kūno oda visais metų sezonais ir atsižvelgti į sezono ypatumus.