Lytiškai plintančios infekcijos (LPI) – tai infekcijos, kuriomis užsikrečiama lytinių santykių (vaginalinių, oralinių, analinių) metu. Gydytojai pastebi, kad po vasaros, kai nebeliko COVID-19 apribojimų, padaugėjo LPI. Taigi dabar, prasidėjus rudeniui, tinkamas laikas pasitikrinti po vasaros nuotykių ar profilaktiškai.
Ką reiktų žinoti apie lytiškai plintančias infekcijas, pasakoja gydytoja dermatovenerologė Agnė Bartkevičiūtė.
Kokie žmogaus įpročiai padidina riziką susirgti lytiškai plintančiomis ligomis?
Statistiniai duomenys rodo, kad daugiau nei pusė visų naujų užsikrėtimų LPI įvyksta 15–24 metų amžiaus grupėje. Taigi pagrindiniai rizikos veiksniai: jaunas amžius, didesnis lytinis aktyvumas, dažnesnė lytinių partnerių kaita, barjerinių apsaugos priemonių nenaudojimas, dažnesnis alkoholio ar kitų svaiginančių medžiagų vartojimas, baimė kreiptis ištyrimui ir gydytojo dermatovenerologo konsultacijai, prastas lytinis švietimas ar tiesiog žinių stoka.
Ar prezervatyvai yra patikima apsaugos priemonė?
Kadangi didžiąja dalimi atvejų LPI nesukelia jokių simptomų, patikimiausias būdas apsisaugoti nuo lytiniu būdu plintančių ligų yra barjerinės apsaugos priemonės, kurias turėtų naudoti bent jau vienas iš partnerių. Viena tų priemonių yra prezervatyvai, kuriuos dažniausiai naudoja vyrai. Tačiau užsikrėsti LPI galima ne tik klasikiniu – vaginaliniu – būdu, bet ir oralinių bei analinių santykių metu, kur dėl nežinojimo dažnas nenaudoja minimos apsaugos.
Taip pat reikėtų žinoti, kad venerinės ligos gali būti perduodamos bučiuojantis, jei burnos gleivinėje ar lūpų srityje yra bėrimų, žaizdelių. Žmogaus papilomos virusas – šiuo metu laikoma labiausiai paplitusia LPI – perduodamas kontaktiniu būdu ir ne tik lytiškai santykiaujant, bet ir liečiant vieni kitus, naudojantis bendrais daiktais.
Kokios lytinės ligos yra dažniausios Lietuvoje?
Pirmiausia išskirčiau žmogaus papilomos virusą (ŽPV), kuris, kaip jau minėjau, plinta kontaktiniu būdu, taip pat ir lytinių santykių metu. Chlamidiozė, kurią sukelia intraląstelinis mikroorganizmas Chlamydia trachomatis, išlieka viena dažniausių registruojamų LPI asmenims iki 25 metų. Taip pat didėja užsikrėtimas žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), daugiausia 30–45 metų amžiuje, kur lytinis – turint tiek heteroseksualius, tiek homoseksualinius santykius – ŽIV plitimo būdas sudaro daugiau nei pusę visų naujai diagnozuotų atvejų ir tarp užsikrėtusiųjų dominuoja vyrai, nenaudojantys jokių barjerinės apsaugos priemonių.
Kokiais simptomais pasireiškia lytiškai plintančios ligos?
Daugumai užsikrėtimų atvejų būdinga besimptomė eiga, pavyzdžiui, urogenitalinei chlamidiozei vyrams apie 50 procentų atvejų, o moterims net apie 80 procentų, todėl turėjus nesaugius atsitiktinius lytinius santykius būtinas sąmoningumas ir patikra.
Dažniausi simptomai užsikrėtus LPI yra padažnėjęs, skausmingas ar sunkesnis šlapinimasis, niežėjimas ar paraudimas genitalijų srityje, išskyrų kvapo, kiekio, spalvos ar konsistencijos pokytis (pagausėjusios, baltos, skaidrios, pūlingos, gelsvos-žalsvos, putojančios), skausmas pilvo apačioje, vyrams sėklidžių skausmas, patinimas, moterims – skausmingi lytiniai santykiai, kraujavimas po jų ar tarpmenstruacinis kraujavimas.
Kodėl svarbu laiku pasitikrinti lytinę sveikatą?
Konsultuodama venerologo kabinete apsilankančius pacientus susiduriu su jų baime tikrintis, gėda, kad kas nors sužinos, tačiau visada skatinu būti informuotus, kad šios srities specialistai gali padėti diagnozuoti ir padėti, skatinu be baimės tikrintis, nes negydomos LPI gali turėti skaudžių pasekmių ateityje. Mano nuomone, pavojingiausia pasekmė – nevaisingumas, kurio galima išvengti reguliariai ar po nesaugių lytinių santykių atliekant tyrimus. Dažnai negydytos LPI pažeidžia sąnarius, tuomet išsivysto artritai ir artralgijos, lėtiniai lytinių organų uždegimai, tarkim, moterims – kiaušidžių ar endometro uždegimai, dubens uždegiminė liga, vyrams – prostatos, šlaplės, sėklidžių uždegimai, taip pat bendrai akių gleivinės, ryklės uždegimai.
Kam ir kaip dažnai rekomenduotumėte atlikti profilaktinius tyrimus dėl LPI?
Visada pabrėžiu žmonėms būti sąmoningiems, tikrintis rekomenduoju ne tik tuomet, kai atsiranda mano jau paminėti simptomai, bet ir profilaktiškai kartą per metus, jei esate lytiškai aktyvus.
Papildomai patikra dėl LPI rekomenduojama turėjusiems nesaugių, atsitiktinių lytinių santykių, jeigu asmeniui ar jo partneriui pasireiškė LPI simptomai ar diagnozuota LPI, jeigu atžymima dažna partnerių kaita, įskaitant heteroseksualius ir homoseksualius santykius, vartojantiems intraveninius narkotikus. Žinoma, visos nėščiosios yra tiriamos dėl LPI.
Kokią lytiškai plintančią ligą galėtumėte įvardyti kaip pavojingiausią?
Neišskirčiau vienos pavojingiausios, nes yra kelios, kurios negydomos sukelia grėsmingų sveikatai komplikacijų. Pavyzdžiui, chlamidiozė ar gonorėja negydomos tiek vyrams, tiek moterims gali sukelti nevaisingumą, moterims negimdinį nėštumą ar persileidimus, turėti neigiamų pasekmių naujagimiui, sukelti sisteminę naujagimių infekciją, pažeisti akių junginę ar plaučius.
Negydytas sifilis, užsikrėtus juo lytiniu būdu, perpilant kraują, tiesiogiai kontaktuojant su užkrėstu motinos pienu, sperma, makšties sekretu ar seilėmis, jei burnos ertmėje yra bėrimų, gali komplikuotis nervinės sistemos, kardiovaskulinės, kaulų, sąnarių, vidaus organų pažeidimais. Sifilio sukėlėjas – blyškioji treponema – gali būti perduodama per placentą 12–16 nėštumo savaitę ir sukelti naujagimio mirtį ar įgimtą sifilį, todėl LR įstatymai reglamentuoja ištyrimą dėl sifilio pirmojo nėštumo apsilankymo metu iki 12-os nėštumo savaitės ir 32-ąją nėštumo savaitę.
Svarbu paminėti ir žmogaus papilomos virusą, plintantį lytiškai santykiaujant, artimai kontaktuojant su kito asmens lytiniais organais ar gimdant, kurio didelės rizikos 16 ir 18 ŽPV tipai gali sukelti plokščialąstelinę karcinomą, skatinančią išsivystyti vis jaunesnes moteris paveikiantį gimdos kaklelio vėžį, taip pat išangės, varpos ar burnos ir ryklės vėžį bei ankstyvesnes jų stadijas. Mažos rizikos 6 ir 11 ŽPV tipai lemia juvenilinę gerklų papilomatozę ir daugiau kaip 95 proc. genitalijų karpų susiformavimą, tačiau gali būti nustatomi ir kiti net 35 įvairių tipų ŽPV.
Kokia apsauga nuo LPI yra efektyviausia?
Gal juoksitės, tačiau efektyviausia apsauga yra susilaikymas nuo lytinių santykių. Minint kitas prevencines priemones, kaip jau ir minėjau, svarbu naudoti barjerines apsaugos priemones, tikrintis reguliariai kartą per metus ar turėjus atsitiktinių lytinių santykių ir be baimės esant poreikiui apsilankyti pas gydytoją venerologą.